Goût de France – Prancūzijos gastronomijos šventė, 2021 m. spalio 14 -22 d.
Goût de / Good France – prancūzų gastronomijos šventė Prancūzijoje ir visame pasaulyje grįžta jau šeštąjį kartą! Prancūzija ir vėl žibės 5-iuose žemynuose, pasitelkdama savo kulinarinį paveldą ir turistinį patrauklumą.
2021 m. Goût de / Good France pasauliui pristato Centro ir Luaros slėnio regiono kultūrinį ir kulinarinį paveldą.
Christophe Hay, dviejų Michelin žvaigždučių šefas restorane „La Maison d’à Côté“, Centro ir Luaros slėnio regione, šiais metais yra Goût de / Good France ambasadorius. Christophe Hay mokėsi pas Paul Bocuse, vėliau penkerius metus skleidė Prancūzijos virtuvės paslaptis JAV, labai prisirišęs prie kulinarinės kultūros perdavimo, yra tvarios ir jautrios gastronomijos lyderis.
Renginį inicijuoja Prancūzijos Europos ir užsienio reikalų ministerija bei virtuvės šefas ir Alain Ducasse.
Prancūzų virtuvės šefas Thomas Parnaud atvyksta į Lietuvą
Virtuvės šefas Thomas Parnaud vadovauja viešbučio Grand Monarque Šartro mieste vienos Michelin žvaigždutės restorano „Le Georges“ virtuvei. Grand Monarque yra daugiau nei viešbutis-restoranas, tai visa institucija. Ši vieta jau buvo žinoma 1634 m., kai vadinosi Auberge Sainte-Barbe. Gastronominis restoranas „Le Georges“ 1900 m. jau įtrauktas į Michelin vadovą ir nuo 2009 m. apdovanotas viena žvaigždute. Thomas Parnaud, vadovauja virtuvei tik kelis metus bet sugebėjo išsaugoti pirmtako įgytą žvaigždę.
Šis jaunas 30-metis virėjas turėjo netipišką vaikystę. Jūros reikalų vado sūnus, jis nuolat keliaudavo, kai tėvas keisdavo darbą (bet, žinoma, visada prie jūros). Jo šeima kilusi iš pietų Prancūzijos, tarp Bordo ir Perpignan-Collioure regionų. Būtent Perpignan mieste jis mokėsi Viešbučių aptarnavimo mokykloje. Baigęs mokyklą keletą metų dirbo regione, pas Lionel Giraud (2 **), tada Paryžiuje pas Joël Robuchon ir Eric Fréchon („Le Bristol“ ir „Epicure“). Ir vėliau perėmė Grand Monarque viešbučio virtuvės vadovavimą dabartinių savininkų prašymu. Savininkai atsirinko jį, nors kartu konkurse dalyvavo 2 kandidatai jau turintys žvaigždutes.
Prancūziško kino seansai apie prancūzų virtuvę
Prancūzų instituto Kino salėje
2021 m. spalio 20 d., 18 val. filmas « Moterų šefių paieška », 2016 m.
Vérane Frédiani keliavo po visus planetos kampelius ir susitikinėjo su šefėmis moterimis, kurios diegia naujoves aukštojoje virtuvėje, maitinimo įstaigose. Viso filmo metu mes sekame šias moteris didžiųjų restoranų virtuvėse, mokyklose, bet ir gatvėje su populiarėjančiu gatvės maistu. Taip pat sutinkame moteris someljė, aktyvistes, verslininkes, kurios vadovauja brigadoms ir kasdien kovoja už būvį vyrų dominuojančiose srityse, pasisako už tvarų vystymąsi, lygybę ir nori pakeisti pasaulį pasitelkdamos savo gastronomijos viziją.
2021 m. spalio 21 d., 18 val. filmas « Michel Bras », 2000 m.
Laguiole miestelyje, Aveyron departamente yra vieno žymiausių prancūzų šefų Micheli Bras restoranas. Giliai prisirišęs prie savo gimtinės, Aubrac kaimelio, šis virėjas įkvėpimo ieško savo gimtojo regiono kraštovaizdžiuose, formose ir spalvose. Kai jis patiekia savo receptus, jo patiekaluose atsispindi gamta, žaliosios Aubrac plokštumos. Michelis Brasas tampa poetu, dailininku, muzikantu, kai kalba apie savo virtuvę ir kūrybą. Jo virtuvė novatoriška, panaši į laboratoriją, kurioje išstatytos visos žolelės, tačiau visada išlaiko tvirtus ryšius su gamta. Kiekviena lėkštė perteikia stiprią emociją, pavyzdžiui, pievos gaivumą ar vaikystės prisiminimą.
2021 m. spalio 23 d. 12 val. filmas « Pierre Gagnaire », 2001 m.
Pierre Gagnaire, įsikūręs Balzac gatvėje Paryžiuje, yra nepaprastas virėjas. Šis didis virėjas siūlo mums daugybę improvizacijų, kuriose susilieja vaizduotė ir kulinariniai meno kūriniai. Mes dalyvaujame tikrame spektaklyje, kupiname spalvų, formų ir medžiagų. Tada prasideda lenktynės, salėje klientai užsisako, virtuvėje virėjas ir jo asistentai pradeda ruošti maistą. Pierre Gagnaire yra ne tik virėjas, jis yra tuo pačiu tapytojas ir skulptorius, dirbantis tiek prie savo kūrinio turinio, tiek prie formos. Jis suteikia žaismingą ir menišką patiekalų išvaizdą, kurią mes jautriai vertiname tarsi vertintumėme šiuolaikinio meno kūrinį.
