Rugsėjo 25d, trečiadienį, 18val.
Ilmės Vyšniauskaitės fotografijų parodos atidarymas ir “Tête-à-tête” susitikimas su autore bei LNOBT šokėjais
Kviečiame į Ilmės Vyšniauskaitės parodos atidarymas ir “Tête-à-tête” susitikimas su autore bei LNOBT baleto trupės šokėjais. Specialiai šiai parodai fotografuoti prancūzijos šokėjai, šokantys Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, tai – Marine Pontarlier, Victor Coffy ir Charlotte Lejeune. Ilmę Vyšniauskytę ir šokėjus kalbins žurnalistas Valdas Puteikis.
Ilmė Vyšniauskaitė – jaunosios kartos menininkė, aktyviai dalyvaujanti įvairiose fotografijos parodose ir meniniuose projektuose. Jos darbai eksponuojami tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu, bendradarbiaujant su kitais menininkais ir kūrėjais. Ilmės kūrybinė praktika grįsta poetine ir intymia vizualine kalba, o procesas – improvizacija, stebėjimu ir momento laukimu, skiriant daug dėmesio pasiruošimui, planavimui ir kiekvieno kadro kompozicijai.
Bendradarbiaudami su įvairiais šokėjais bei judesį savo praktikoje pasitelkiančiais menininkais ieškojome, kaip gėda keičia mūsų elgesį, judėjimo trajektorijas, santykį su viešumu, erdve ir žvilgsniu iš šalies. Gėdos tema čia tapo atspirties tašku pokalbiams, improvizacijoms bei konceptualiems ieškojimams šokyje ir fotografijoje. Tai tęstinis Ilmės Vyšniauskaitės projektas, pradėtas kartu su šiuolaikinio šokio šokėjomis Carla Petzolt, Miriam Taschler ir Mareile Gnep (Vokietija). 2023 metais, gavusi LKT stipendiją, Ilmė kūrė fotografijų seriją kartu su Lietuvos ir tarptautiniais šokėjais.
„Mano akį traukia kodai, kuriuos dažnai žmogaus kūnas slepia ir kartu atveria. Kiekviena sesija su šokėjais prasidėjo nuo pokalbių, kaip jie patiria gėdos jausmą – tiek iš asmeninės, tiek iš profesinės perspektyvos. Gėda, tarsi užspaustas nervas, šį vizualinį tyrimą nuvedė į ribų paieškas tarp nuovargio ir įtampos, skausmo ir noro slėptis, susigūžti, meluoti sau ir kitiems. Man buvo svarbu, kad fotografuodami nebandytume vaidinti gėdos, o labiau pasinertume į paieškas: kas nutinka su mumis ir kaip pakeičiame savo mąstymą, kai jaučiame gėdą? Gėda dažnai keliauja žingsnis į žingsnį su kalte, pažeidžiamumu, paslaptingumu ir šioje parodoje kviečiu pamąstyti, ar mums reikia žvilgsnio iš šalies, kad pajustume gėdą ? “
Susitikimas bus verčiamas į lietuvių kalbą. Prancūzų institute Lietuvoje, dalyvavimas atviras visiems
