Kovo 3 d., ketvirtadienį, 18 val. kartu su leidykla „Aukso žuvys“ kviečiame į ką tik išleistos Jean-Christophe’o Mončio knygos „Mano Tėvas Antas. 100 prisiminimų apie Antaną Mončį“ pristatymą.
Dalyvaus autorius Jean-Christophe’as Mončys, knygos redaktorė Caroline Paliulis.
Susitikimą moderuos projekto kuratorė Dovilė Kėdikaitė.
Po pristatymo pakviesime praverti knygos užkulisius – apsilankyti nedidelėje knygos meninės dalies ekspozicijoje, taip pat taurei vyno Paryžiaus kavinėje.
Tėvas Antas ir Krikas – taip vienas kitą meiliai vadino Antanas Mončys, genialus, iki šiol deramai neatrastas skulptorius iš Žemaitijos, beveik visą gyvenimą praleidęs Paryžiuje, ir jo sūnus Jean-Christophe’as. Kol A. Mončys su pasisekimu rengė asmenines parodas, o jo kūriniai buvo eksponuojami šalia įžymiausių modernistų Antoine’o Pevsnerio, Jeano Arpo, Henri Laurens’o, Henry Moore’o, Maxo Ernsto, Alexanderio Calderio ir kitų, Lietuvoje, už geležinės uždangos, apie šį menininką nebuvo žinoma beveik nieko.
Šioje knygoje – intymūs jos autoriaus, A. Mončio sūnaus Jean-Christophe’o, atsiminimai, sustabdytos jo tėvo gyvenimo akimirkos, mintys apie įtraukiantį kūrybos procesą, jo filosofija, įvairios istorijos, išeivijos dailininkų bei intelektualų ratas ir stiprus ilgesys Lietuvai. Kartu tai ir pasivaikščiojimas laiku – XX a. antroje pusėje – ten, kur kūrė, keliavo ir gyveno Tėvas Antas ir jo sūnus Krikas.
Memuarai iliustruoti A. Mončio piešiniais, skulptūromis ir archyvinėmis nuotraukomis.
Jean-Christophe Mončys (gim. 1954) – aktorius, teatro pedagogas, oratorinio meno mokytojas. Gyvena Paryžiuje ir prancūziškai apie save sako: „Je suis lituanien et je suis aussi français – esu lietuvis ir prancūzas.“
Renginys vyks Prancūzų instituto mediatekoje su vertimu į lietuvių kalbą. Paroda vyks Prancūzų instituto parodų salėje.
Vyresni nei 6 metų žiūrovai ir (ar) dalyviai bei renginį aptarnaujantis personalas visų Instituto renginių metu privalo dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – respiratoriai).
Respiratorių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės respiratorių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį).
