Iš Sibiro pėsčiomis – filme „Kompromatas“ sukrečianti prancūzų diplomato susidorojimo istorija
Spalio 28 dieną kino teatruose pasirodys milžiniškos įtampos trileris „Kompromatas“. Tikrais įvykiais paremtame filme, pasakojama neteisingai apkaltinto Prancūzijos diplomato istorija, kuris siekdamas išvengti ilgų metų kalėjimo Sibire, ryžtasi bėgti į Prancūziją, slapta kirsdamas Baltijos šalių sienas pėsčiomis. Šalia pagrindinius vaidmenis atliekančių Šaltojo karo“ žvaigždės Joanos Kulig ir prancūzų aktoriaus Gilles Lellouche išvysime gausybę lietuvių aktorių, tarp kurių Marius Repšys, Vaidotas Martinaitis, Algirdas Latėnas ir daugelis kitų.
Tikra istorija, įkvėpusi kurti filmą
Tikros istorijos įkvėptas, prancūzų režisieriaus Jérome Salle filmas „Kompromatas“ nukelia į Sibiro gilumą, kur žmogaus likimais galinti manipuliuoti federalinė saugos tarnyba (FSB) parodo absoliutų savo žiaurumą. Itin įtaigi filmo režisūra priverčia įsigilinti į šios tarnybos „valstybės priešų naikinimo“ machinacijas, kurių auka tampa prancūzų diplomatas Metju (akt. Gilles Lellouche).
„Ruošdamasis filmuoti šį filmą supratau vieną, kad „kompromatas“ klasikinis būdas atsikratyti nepageidaujamų asmenų, taip šioje šalyje sprendžiama daugybė problemų ir nukenčia daugybė nekaltų žmonių. Šiandien vykstant karui Ukrainoje, šis filmas parodys koks negailestingas yra karą sukėlusios šalies agresorės veidas“, – savo mintimis dalijasi režisierius Jérôme Salle.
Prancūzų kino žvaigždės Gilles Lellouche, kuriamas Metju personažas iš tiesų priklauso Joanui Barbereau, kurio neįtikėtina istorija įkvėpė filmo režisierių. Šis Prancūzijos valstybės pareigūnas 2015 m. Sibiro gilumoje Irkutske, penkiametės dukters akivaizdoje, suimamas FSB agentų. Neteisėtai apkaltintas vaikų pornografija ir seksualiniu išnaudojimu, supranta, kad prieš jį panaudotas „kompromatas“, tačiau vilties visa tai išspręsti diplomatinėmis priemonėmis nėra. 71 dieną jis kenčia nežemiškas kančias tardymo izoliatoriuje, vėliau paguldomas į psichiatrinę ligoninę, dar vėliau jam paskiriamas namų areštas, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas – 15 metų kalėti griežtojo rėžimo izoliatoriuje. Pasinaudojus proga Joanui Barbereau pavyksta pabėgti. Prasideda žmogaus kova, siekianti įrodyti savo nekaltumą ir atgauti laisvę.
„Mano kelionė į Prancūziją užtruko 14 mėnesių. Tuo metu gyvenau visai kitame pasaulyje, kitoje realybėje. Kelionėje nuolat grėsė pavojus gyvybei. Kartais pamesdavau laiko nuovoką, išsekimas ir nuovargis imdavo viršų. Kad neišduočiau man padėjusių žmonių, negaliu sakyti, kur buvau tiksliai, bet teko pabuvoti tokiose vietose, kur kertant sieną šaudo ir paleidžiami šunys, kad nutrauktų tau ranką“, – pasakoja Joanas Barbereau.
Nuo Sibiro iki Baltijos šalių pėsčiomis
Diplomato teigimu, pasiryžimas bėgti, sužinojus, kad gresia 15 metų įkalinimo bausmė buvo nelengvas, reikalaujantis itin kruopštaus darbo. „Ilgai ruošiausi pabėgimui, valandų valandas studijuodavau palydovinius žemėlapius, pasirūpinau maisto atsargomis, turėjau bendrininkų, bet kokia mano klaida galėjo baigtis mirtimi. Man padėjusiems žmonėms dar ir šiandien tebegresia pavojus, todėl negaliu atskleisti jų tapatybių, – teigia Joanas Barbereau.
Bėglio pasakojimu – pirmasis pabėgimas buvo daugiau kaip 5000 kilometrų kelionė iš Irkutsko į Maskvą, o antrasis šiek tiek vėliau, kai J. Barbereau slėpėsi Prancūzijos ambasadoje Maskvoje. „Diplomatija mano atveju buvo bejėgė, tada ryžausi bėgti dar kartą – perėjau miškus, perbridau pelkes, susidūriau su laukiniais žvėrimis, kirtau Estijos, Latvijos, Lietuvos sienas, o per ten nusigavau iki Prancūzijos. Kai jau maniau, kad mirsiu, mintyse deklamavau mėgstamo poeto eiles, kurio žodžiai suteikė man jėgų“, – dalijasi savo išgyvenimais J. Barbereau, kuriam bėgant teko pakeisti savo tapatybę ir išvaizdą.
Diplomatinės spragos
Visa ši istorija nutikusi J. Barbereau rodo, kad įtakingose valdžios institucijose pasitaiko spragų, kurios gali stipriai pakenkti žmonių likimams. „Šioje byloje į paviršių iškilo Prancūzijos valdžios spragos ir didžiulė nekompetencija. Mūsų valdžios institucijos neturi jokio supratimo kaip kalbėti su rusais, kartais atrodo, kad susikalbėti neįmanoma“, – pabrėžia J. Barbereau.
2020 metais J. Barbereau kreipėsi į teismą. Teismo sprendimu Prancūzijos valstybei buvo nurodyta sumokėti daugiau nei 300 tūkst. eurų baudą už tai, kad nebuvo sugebėta apsaugoti vieno iš savo pareigūnų. 2021 m. liepą Europos Žmogaus Teisių Teismas pasmerkė Rusiją už tai, kad ji neleido J. Barbereau apskųsti teismo sprendimo.
