Rugsėjo 24 d. Prancūzų instituto partneriai – vertėjai, prancūzų kalbos dėstytojai, studentai, mokytojai – turėjo išskirtinę galimybę pabendrauti su rašytoju Philippe Claudel.
Jis apdovanotas svarbiomis premijomis – už romaną „Brodekas“ jis pelnė licėjaus mokinių Goncourt premiją ir „Independent“ (dabar – „Man Booker International“) užsienio literatūros premiją, jis taip pat įvertintas Goncourt premija už noveles.
Į lietuvių kalbą išversti trys jo romanai „Pilkosios sielos“, „Brodekas“ bei „Šuns archipelagas“, o jo romanas „Pilkosios sielos“ Lietuvoje tapo Metų verstine knyga.
Dėkojame festivaliui „Open books” už galimybę prisidėti prie rašytojo atvykimo į Lietuvą.
Kviečiame apsilankyti Prancūzų instituto Mediatekoje ir išsirinkti įdomiausią Philippe Claudel romaną lietuvių ar prancūzų kalba:
Romanas „Pilkosios sielos”
Romanas „Pilkosios sielos“ – vyriškio, Pirmojo pasaulinio karo merais dirbusio policininku, atsiminimai, dienoraštis, prisipažinimas, išpažintis mylimai žmonai. O žvelgiant į praeitį visuomet prisimenamos ir senos paslaptys…
Knygoje pasakojama istorija dėstoma tarsi dėlionė, kol galiausiai gautas vaizdas pribloškia. Iš lėto, bet labai įtaigiai tapomi knygos veikėjų paveikslai, impozantiškos asmenybės – teisėjas, miestelio meras, prokuroras, mokytoja.
Paslaptys ir žmogžudystė – pagrindiniai šio romano prieskoniai. Užsienio spaudoje rašytojo gebėjimas kurti mistišką, tamsią, paslaptingą ir nerimą keliančią atmosferą lyginamas su žymaus amerikiečių novelisto Edgaro Allano Poe talentu.
Romanas „Brodekas”
Įsivaizduojamoje šalyje, kažkur Europos rytuose, pasibaigus karui Brodekas sugrįžta į savo kaimelį. Grįžta iš koncentracijos stovyklos, patyręs didžiausią pažeminimą ir kraują stingdantį siaubą. Ir vis dėlto per stebuklą išlikęs gyvas, nes nuolatos jautė, nors ir toli, plakant mylimos Emelijos širdį. Tačiau Brodekas nė nenutuokia, kas jo laukia namie.
Vieną dieną į kaimą atkeliauja nepažįstamasis. Keistas atvykėlio elgesys, apranga ir įpročiai, pernelyg didelis mandagumas ir itin plati šypsena ima kurstyti kaimo gyventojų baimes ir prisiminimus. Kai keistuolis nupiešia gyventojų portretus, apnuogindamas jų netobulumą, paslaptis ir ydas, įtarimų kyla dar daugiau. Tačiau Brodekui jis tiesiog „De Anderer“ – Kitas, galbūt dėl to, kad „jis – tai truputį aš“. Vėliau įvykdoma atvykėlio žmogžudystė, kurioje dalyvauja beveik visi kaimo vyrai – išskyrus Brodeką. Niekas nepripažįsta kaltės, o Brodekas, vienintelis išsilavinęs žmogus kaime, įpareigojamas parašyti apie tai raportą. Greta užsakyto aprašymo išnyra gyvenimo istorija žmogaus, kuris koncentracijos stovykloje turėjo ryžtis tapti Šunimi Brodeku, kad išgyventų. Rašydamas jis pasiners į pačias siaubo gelmes ir pagaliau pasijus išsilaisvinęs.
Paprastai ir aiškiai parašytas, meistriškai sukonstruotas „Brodekas“ – alegorinis romanas apie kitoniškumą. Jame nefigūruoja nei žodis „žydas“, nei „Holokaustas“, bet netrukus paaiškėja, kad knygoje įvykusios katastrofos šaknys slypi kaip tik čia. Tai itin tapybiškas pasakojimas apie mitą ir istoriją, meilę ir ištikimybę, atskleidžiantis žmogiškojo žiaurumo ir gėrio ribas.
Romanas „Šuns archipelagas”
Nuo viso likusio pasaulio atskirtoje saloje, pramintoje Šuns archipelagu, gyvena maža bendruomenė, kuri prasimaitina žvejodama, gamindama raudonąjį vyną, augindama alyvmedžių plantacijas ir kaparių sodus. Vieną rugsėjo rytą į salos krantą jūra išmeta tris juodaodžių jaunuolių kūnus. Kaip turėtų pasielgti vietiniai – imtis ieškoti tiesos ar viską pamiršti? Neįprastas įvykis išmuša bendruomenę iš idiliškai ramaus ir monotoniško gyvenimo vėžių ir priverčia priimti sudėtingus moralinius sprendimus, kurie parodys tikruosius jų veidus ir pakeis jų likimus.
Tai alegorinis pasakojimas apie mūsų laikų pasaulį, kuriame nelyg graikiškoje tragedijoje be gailesčio apnuoginama miglota žmogaus prigimtis.
(Knygų aprašymai ir nuotraukos – leidyklų „Baltos lankos” ir „Vaga”).
